Duomenų vizualizacija – tai duomenų atvaizdavimas grafikais ir paveiksliukais. Per amžius žmonės buvo priklausomi nuo vizualių faktų atvaizdavimo formų, tokių kaip lentelės ar žemėlapiai, – taip jie kur kas lengviau ir greičiau įsisavindavo ir suprasdavo pateiktą informaciją.

Šiuolaikiniame pasaulyje pasakyti, kad duomenų yra daug ir daugėja, – tai nepasakyti nieko. 2015 m., lyginant su 2012-aisiais, duomenų augimas padvigubėjo. Duomenų kiekis milžiniškas, o augimas neslūgstantis. Tas faktas neturėtų gąsdinti – juk kuo daugiau duomenų, tuo daugiau galimybių. Tačiau duomenys patys savaime nėra turtas. Tvarkingai surinkti, išmaniai valdomi bei pateikiami taip, kad juos būtų lengva interpretuoti, analizuoti ir, galiausiai, iš jų būtų galima gauti realios naudos, – tik tokie duomenys yra vertingi. Nei viena šiuolaikinė įmonė neišsivers be duomenų analitikos įrankio, kuriuo naudotis būtų taip paprasta, kaip atsiversti knygą, o grįžtamasis ryšys – gaunamas rezultatas – realiai pamatuojamos vertės.

Didžioji dauguma žmonių, žiūrėdami į duomenų struktūras, mato nieko nesakančias skaičių sekas. Mokslininkai tiria ir pateikia išvadas apie tai, kaip mūsų smegenys reaguoja į vienu ar kitu būdu pateiktą informaciją. Žmogus sutvertas taip, jog jo darbinė atmintis yra ribota ir per tam tikrą laiką sugeba įsidėmėti tik tam tikrą dalį informacijos. Kai kurios gilesnės studijos pagrindžia, kad vaizdą mes suvokiame net 60.000 kartų greičiau, nei tekstą. Pamatome, akimirksniu sureaguoja mūsų emocijos, o tada jau galime priimti sprendimą. Juk ir gimęs kūdikis jį supantį pasaulį pamato pirmiau, nei imasi žodžių artilerijos. Su tekstine informacija tvarkosi mūsų trumpalaikė atmintis, kurios talpa nėra tokia jau didelė (7, plius minus 2 bitai), o pamatytas vaizdas keliauja tiesiai į ilgalaikę atmintį ir ten yra tarytum išgraviruojamas ilgam laikui. Nereikia pamiršti ir to fakto, kad žmonių bendravimui jau per 30.000 metų, o rašyba skaičiuoja vos 3.700 metus. Didžiąją savo gyvavimo dalį žmonijai teko komunikuoti, neturint rašto. Savo klausytojams ekrane parodykite tradicinę skaičių lentelę arba tuos pačius skaičius sudėliokite grafike – nesunku nuspėti, į ką bus sureaguota ir kas greičiau įsitvirtins atmintyje. Žinodami prigimtines žmogaus savybes galime nuspręsti, kaip norime pateikti informaciją, kurią jos dalį siekiame “įdėti” į žmogaus atmintį. Žmogaus genetikai būdingą skirtingą vizualios ir tekstinės informacijos suvokimą analitikos kūrėjai išnaudoja, tobulindami šiuolaikinius analitinius įrankius.

Kas yra apskritimas: vizualus ir tekstinis paaiškinimas

Žmogiškosios prigimties tyrimais užsiima ir Kalifornijos Santa Barbaros universiteto psichologas Richard’as Mayer’is, kuris įrodė, kad žmogus informaciją priima dar greičiau ir lengviau, matydamas ne tik tekstą, bet ir vaizdą. Baltame ekrano fone parašykite “Dangus yra mėlynas”, o kitame ekrane parašykite tą patį tekstą mėlyno dangaus fone. Pastarąją informaciją smegenys priims, supras, įsimins greičiau.

Todėl absoliučiai neigti teksto reikšmę būtų neprotinga. Mokslininkai sutaria, jog tikra komunikacijos bomba yra vaizdas ir tekstas kartu. Be vizualaus pateikimo, Jūsų mintys ir idėjos paskęs žodžių jūroje. O vienišas vaizdas neišvengs dviprasmybių ir interpretacijų. Kaip yra pasakęs Stanfordo universiteto dėstytojas Robert‘as E. Horn’as, „Kai žodžiai ir vizualūs elementai veikia išvien, galime sukurti kažką naujo ir taip tobulėti…Vizuali kalba padeda žmogui lengviau suprasti ir apdoroti didelius informacijos kiekius.” Argi ne nuostabus neologizmas – vizuali kalba?
Faktais įrodytas ir dar vienas stulbinantis teiginys: šiandienos žmogus dėmesį sugeba išlaikyti vos 8 sekundes (2000m. sugebėjome ilgiau – 12 sek.), o tai yra net sekunde trumpiau nei karosas (yra tokia žuvis). Taigi, sugebėjimai sutelkti dėmesį mąžta, todėl pirmo įspūdžio svarba didėja. Visi aukščiau išvardinti faktai verslui yra itin svarbūs, planuojant pardavimus, marketingo akcijas, kuriant savo internetinius puslapius. Tokiais tyrimais ir atradimais vadovaujasi ir duomenų analitikos platformas kuriantys ir tobulinantys specialistai. Jei jau pripažįstama, kad duomenys yra turtas, vadinasi, sekantis žingsnis – išmokti jais pasinaudoti. Bet kaip ne analitikos specialistus, ne tuos gabiuosius ir išmaniuosius išmokyti skaityti ir suprasti gausias ir kartais tikrai sudėtingas skaičių gretas? Tokie natūraliai kilę poreikiai inovacijas kuriančius specialistus palaipsniui atvedė prie duomenų vizualizacijos idėjos. Nors ši tema dar visai šviežia, bet tai tikrai nenutiko vakar. Duomenų vizualizacija yra būtent ta tendencija, kur link pasuko analitikos įrankių kūrėjai. Tai grindžiama siekiu įdarbinti prigimtines žmogaus savybes įsisavinti informaciją. Pasitelkime elementarų pavyzdį – finansų vadovas Jonas, kuris yra tikras skaičių guru, vadovų ir akcininkų susirinkime demonstruoja įmonės rezultatus, lentelę veja lentelė, jis tuo mėgaujasi, nes jose jaučiasi kaip žuvis vandenyje, tačiau…keli klausimai ir Jonas pasimeta, nes tam reikia visai kitų skaičių, kitų lentelių, kitokio pjūvio, o tam iš anksto nepasiruošta. Prastai pasirodęs Jonas po susitikimo jaučiasi nevykėliu, tarytum gavęs dvejetą mokykloje. Biuro virtuvėje šnekina skyriaus vadovą Vytą ir klausia, kas gi susirinkime vyko ne taip, kodėl kažkam šovė klausinėti dalykų, į kuriuos Jonas iš anksto nebuvo paruošęs atsakymų. “Auditorijoje sėdėjo ne matematikai ir analitikai, – aiškino Vytas. – Daugumą išgąsdino tos sunkiai suvokiamos, juodai baltos ir nieko nesakančios skaičių lentelės, – vienus tai neabejotinai erzino (kam gi smagu jaustis neišmanėliu?), antrus domino visai kiti įmonės veiklos aspektai, o tretiems tavo painios lentelės tiesiog kėlė nuobodulį.” Galimybė pateikti informaciją vizualiai, išskiriant akcentus ir esminius rodiklius, atsakyti į klausimus tą pačią minutę, kai jie yra užduodami, Jono situaciją būtų išgelbėjusios ne sudėtingos lentelės, net ne statiški duomenų grafikai, o interaktyvi duomenų vizualizacija. Taigi, po tokio netikusio pasirodymo pasiduoti nelinkęs Jonas imasi ieškoti sprendimo ir, žinoma, nukeliauja toli toli nuo statiškų grafikų, su šypsena veide palikdamas juos…lietuviškąjai duomenų žurnalistikai. Užsispyręs ir žingeidus specialistas išbando Qlik Sense – įrankį, kuris jam suprantamas ir naudojamas taip pat lengvai kaip jo Linkedin paskyra.

Interaktyvi duomenų vizualizacija – tai galimybės vartotojui “komunikuoti” su turimais duomenimis, užduodant klausimą vos keliais klaviatūros paspaudimais ir akimirksniu gaunant atsakymą. Interaktyvumas – tai duomenų ir vartotojo komunikacija, greitas ir šiuolaikiškas būdas pamatyti verslo pokyčius, tendencijas ir, galiausiai, priimti sprendimus, remiantis faktais, o ne nuojautomis. Tai analitinio įrankio gebėjimas akimirksniu reaguoti į vartotojo užklausas.

Sugrįžkime prie mūsų pažįstamo Jono ir susirinkimo. Kompiuteryje “dega” verslo rodiklių sistema su esminiais, svarbiais vadovams skaičiais. Pasipila klausimai. Jonas vienu pelės paspaudimu keičia parinktis – ekrane kinta skaičiai, vizualūs objektai akimirksniu reaguoja į nustatytas užklausas. Gaunamas ne tik atsakymas į klausimą, ekrane lieka ir ta faktų dalis, kuri atsako į klausimą “kodėl”, bei natūraliai skatina užduoti kitus klausimus. Tada vėl – naujos parinktys ir nauji atradimai. Tai nėra išgalvoti susirinkimų scenarijai – Lietuvoje Qlik turi per 150 klientų, dalis įmonių jau neįsivaizduoja diskusijų be analitikos čia ir dabar, be teiginių pagrindimo esamo momento faktine informacija. Jonas naudojasi interaktyvia duomenų analitika, kuriai apibūdinimas, jog duomenys ne visada kalba ir duoda atsakymus, visiškai netinka. Jie ne tik duoda atsakymus, bet ir juos vizualizuoja, atskleidžia paslėptus, nepastebėtus faktus, leidžia pamatyti tendencijas, pokyčius, menkiausius niuansus. Tomas, Jono vadovas, nori šiuos skaičius turėti ir matyti ne tik biure, bet ir ryte gerdamas kavą namie ar savaitgaliais ilsėdamasis sodyboje, ir tuo naudotis savo planšetėje, jam norisi, kad atskirų padalinių pardavimų ar gamybos vadovai savo sprendimus pagrįstų faktais tokiu pat greičiu, kaip ir Jonas. Turint tinkamą analitinį įrankį nesunku įsivaizduoti, kaip sprendimus priimantys įmonės darbuotojai ima savarankiškai analizuoti informaciją, matyti tai, kas anksčiau prasprūsdavo pro akis, siūlyti veiklos gerinimo idėjas, atrasti ir dalintis atradimais su kolegomis, o galiausiai, kartu priimti geriausius sprendimus, kurie bus pagrįsti faktais, o ne nuojautomis.

Interaktyvi duomenų vizualizacija – tai meteorologiniai, geografiniai žemėlapiai, tai grafikai, kurie kinta pagal nustatytas parinktis, tai visa eilė specialiems poreikiams sukurtų vizualių objektų, kurie tampa svarbia analitikos dalimi įmonėje. Interaktyvi duomenų vizualizacija pateikia veiklos, taktinius, strateginius duomenis realiu laiku, esamos situacijos kontekste.

Analitikos kūrėjai išskiria 5 pagrindines interaktyvios duomenų vizualizacijos savybes:

1. Gali naudotis nepatyręs naujokas. Nebūtina būti analitikos asu, kad suprastum, analizuotum duomenis, pastebėtum anomalijas, pokyčius ir jais pasidalintum. Intuityviai naudojamas analitinis įrankis leis savarankiškai atrasti įžvalgas ir pasiūlyti išeitis.
2. Galimybė priimti sprendimus. Analitinis įrankis turi leisti vartotojui pasirinkti EVR (esminius veiklos rodiklius), kurių dėka jis galėtų vertinti verslo procesų efektyvumą ir daryti išvadas. Interaktyvi vizualizacija vartotoją tarytum stumteli link paskutinio laiptelio, telieka drąsiai nušokti, t.y. priimti galutinį sprendimą, kuris bus pagrįstas ne nuojautomis, o faktais.
3. Duomenys turi pasakoti istoriją. Įžvalgų interpretacijos tiesiogiai įtakoja verslo efektyvumą. Vartotojai analizuodami pasirenka duomenų elementus, filtrus, tas parinktis gali keisti  – atsiveria visas verslo proceso “nuo-iki” vaizdas. Vizualus ir interaktyvus duomenų pateikimas leidžia pastebėti anksčiau nematytus faktus, jais pagrįsti savo sprendimus, o tada interpretacijomis ir įžvalgomis pasidalinti su kolegomis – pasitarus mažiau baiminamasi atsakomybės ir greičiau imamasi sekančių veiksmų.
4. Duomenų koreliacija. Vartotojas turi matyti ne tik dėmesio reikalaujančius nuokrypius, bet taip pat lengvai pastebėti tendencijas, sekdamas dinamiškai kintančius ryšius tarp skirtingų duomenų.
5. Atsakymas į klausimą: “O kas toliau?”. Anot Gartner, analitika vystosi per 4 fazes. Trečioji yra aptarinėjama dažniausiai – šios fazės diskusijos sukasi apie tokius sudėtingus algoritmus, kurie leistų sukurti įrankį, atsakantį į klausimą “O kas seks po to?” Geriausia interaktyvios vizualizacijos savybė ir yra ta, kad ji atskleidžia tai, kas gali įvykti, o ne tik tai, kas jau įvyko.

Geriausia interaktyvios vizualizacijos savybė ir yra ta, kad ji atskleidžia tai, kas gali įvykti, o ne tik tai, kas jau įvyko.
Interaktyvi duomenų vizualizacija yra intuityvus būdas analizuoti duomenis pagal skirtingas dimensijas, pastebėti tendencijas ir pateikti įžvalgas, būtinas faktais pagrįstiems sprendimams priimti. Šiame tekste tai pakartojau kelis kartus, vis norėdama pabrėžti, jog interaktyvios duomenų vizualizacijos dėka akimirksniu galime gauti atsakymus į tuos klausimus, kuriems seniau prireikdavo ne tik specialistų, bet ir laiko. Mes patys tampame analitikais. Kiekvienas iš mūsų. Ir kas dar įdomu, – šiuolaikiškų technologijų naudojimas analitikoje įtraukia, atsiranda įprotis remtis skaičiais, ne spėjimais, atsakymus gauti greitai, sprendimus priimti veiksmingesnius, – sakykite, kurios įmonės vadovas imtųsi neigti, jog greiti sprendimai reiškia įmonės veiklos efektyvumo augimą. Vos 2007 metais mes pamatėme pirmuosius liečiamojo ekrano telefonus rinkoje, – dabar labiau stebina mygtukiniai aparatai. Pasitikėkite žmonėmis, duokite jiems šiuolaikišką, funkcionalų įrankį veiklos analitikai, – jie neabejotinai sugebės pasinaudoti, ypač žinodami ir matydami, kad greiti jų sprendimai reikš didesnes pajamas įmonei ir augančius asmeninius dividendus. Galima tik pasidžiaugti, kad tokiame konkurencijos sukūryje, kokiame sukasi šių dienų įmonės, daugelis vadovų puikiai supranta, kokią vertę gali atnešti tie duomenys, kuriais sugebama pasinaudoti. Sukurti verslo aplinką, kurioje neliktų sprendimų, pagrįstų “aš taip jaučiu”, “man taip atrodo” ir pan., ne vienai įmonei Lietuvoje tampa tikru iššūkiu, bet pavyzdžiai rodo, jog tai nebėra neįmanoma misija. Era, kurią analitikas Peter’is Krensky pavadino “matyk, bet nieko neliesk” baigėsi. Verslo žmonės visame pasaulyje supranta, jog interaktyvios duomenų analitikos naudojimas ir jos teikiamos analitinės galimybės neišvengiamai veda geresnio verslo suvokimo, įžvalgų, tendencijų atradimo ir, žinoma, veiksmingesnių sprendimų keliu. Kalbėdami su Qlik klientais Lietuvoje, gerbiame kai kurių jų nenorą dalintis analitikos diegimo patirtimis, kad ir kaip to norėtume, – kai kurios didžiosios kompanijos laiko tai dideliu konkurenciniu pranašumu, kuriam viešumo nereikia. Pakanka rezultatų.

II straipsnio dalis “Vizualioji analitika su Qlik Sense” .

Straipsnio pabaigoje dalinamės nuorodomis, kurios leis sužinoti daugiau.

Apie Qlik Sense:
Qlik Sense® self-service visualization
See the whole story that lives within your data
Unlocking the Secrets of Qlik Sense Enterprise
Customers, Analysts and Qlik Sense 2.1
Analytics For Anyone
Making Sense of Qlik Sense
The difference between QlikView and Qlik Sense

Duomenų vizualizacija:
Data Visualization Foundations: Color
If I Could Only Choose One Visualization…
Third Pillar Of Mapping Data To Visualizations: Usage

Day Q, Qlik Master Reseller partneris Lietuvoje
Linkedin
Twitter
Facebook
Youtube lietuviškai titruoti Qlik video
Slideshare skaidrės, prezentacijos lietuviškai

Tekstą parengė:
Lina Kriukelienė
UAB Day Q marketingo vadovė
l.kriukeliene@dayq.lt
Dalintis, platinti, naudoti visą tekstą ar ištraukas galima tik turint UAB Day Q sutikimą.